Kelionė po Kėdainių kraštą

Spalio 9-osios ankstyvą rytą Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos mokytojų kolektyvas išvyko į kelionę. Ekskursija prasidėjo Kėdainiuose. Kėdainiai išaugo iš nedidelio žemdirbių, gyvulių augintojų ir žvejų sodžiaus, kuris XIV amžiaus pradžioje įsikūrė dešiniajame Nevėžio krante. Miestas pradėjo augti nuo XV amžiaus vidurio. Pirmuoju Kėdainių savininku buvo Radvila Astikaitis. Pirkliai Kėdainiuose buvo veikliausia miestelėnų dalis. Vakarų Europos rinkose buvo geidžiama lietuviška mediena, degutas, vaškas, medus, medžio pelenai, oda ir žvėrių kailiai. Valdant Kristupui II Radvilai ir jo sūnui Jonušui Radvilai, Kėdainiai išgyveno „aukso amžių“. Mieste veikė 10 amatininkų cechų, kuriems priklausė apie 300 amatininkų – siuvėjų, puodžių, odminių, kalvių, audėjų, batsiuvių, dailidžių, gyvulių skerdėjų. 1627 metų rugpjūčio 24 d. kunigaikštis Kristupas II Radvila suteikė teisę Kėdainiuose kurtis atvykėliams. Mieste apsigyveno žydai, emigrantai iš Saksonijos, Prūsijos, Škotijos. Kėdainių žydai garsėjo kaip geri audėjai, kurie savo rankose amatą išlaikė iki pat XIX amžiaus.

Keliavome į kunigaikščių Radvilų mauzoliejų Evangelikų reformatų bažnyčioje. Tai vienintelė atkurta XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje. Mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs XVII a. Radvilų šeimos sarkofagai.

Vėliau restorane ,,Smilga“ degustavome tradicinių žydų valgių, sužinojome apie žydų virtuvės ypatumus ir tradicijas, košerinio maisto taisykles, šventinius ir tradicinius jų valgius. Po pietų vykome į Paberžės dvarą, kurį 1793 m. pastatė baronas Šilingas. Dabar Paberžės dvaro sodyboje–vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Paberžę išgarsino Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje klebonavęs kunigas tėvas Stanislovas (Mykolas Dobrovolskis). Buvęs politinis kalinys suremontavo ir išpuošė bažnyčią, sutvarkė parapijos kapines, šventoriuje ir kapinėse pastatė originalių paminklų, propagavo metalinių saulučių meną. Tėvas Stanislovas klebonijoje sukaupė unikalią liturginių drabužių ir ritualinių reikmenų kolekciją.

Vakarop, pilni įspūdžių, grįžome į Vilnių.

Prie balto Kūčių stalo

Gruodžio 22 dieną Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos 4 d klasės mokiniai ir jų tėveliai vyko į Arklių muziejų. Jaukiai susėdę duonkepės sušildytoje gryčioje susipažino su Kūčių ir Šv. Kalėdų tradicijomis. Sodybos šeimininkė papasakojo apie Advento laikotarpį, kokios buvo Kūčių dienos tradicijos, kaip senoliai puošdavo eglutę. Sužinojome apie Kūčių vakaro papročius, tradicinio stalo paruošimą bei valgių simboliką. Gardu buvo paragauti patiekalų. Po simbolinės Kūčių vakarienės išgirdome apie senolių ateities spėjimus, vaikai patys liejo vašką ir išbandė kitus burtus. Netikėtai į gryčią užsuko Kalėda. Smagu buvo visiems minti mįsles, padainuoti ir pašokti drauge. Nepamiršome ir žiemiškų pramogų: sniego senio lipdymo, gniūžčių karo bei pasivažinėjimo rogėmis su pakinkytu arkliuku. Linksma keliauti su tėveliais!