Tu visų pirma buvai žmogus
Besimokantis iš daromų klaidų,
Visų antra – tėvas nuostabus,
Besirūpinantis saugumu vaikų.
Nevisad suprasdavau tave
Ir pritardavau ne visada aš tau,
Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga,
Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau.
Tu sugriaudavai tuščius idealus,
Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu
Tu visų pirma buvai žmogus,
Besimokantis iš daromų klaidų…
Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos ketvirtokai sveikina visus tėčius ir vaišina skaniausia arbata, kuri sudėta į pačių pagamintus arbatos maišelius. Kartais mažos smulkmenos labiau džiugina, nei didžiulės dovanos.
